Geras filmas apie blogą patirtį


Blogiausias visų laikų enfant terrible?

Rugpjūčio 14 d. Kino klubas 8 ½ kvies klaipėdiečius į Klaipėdos kultūros fabriko ,,stogo terasą’’, į naujausią režisieriaus Gaspar Noé filmą ,,Ekstazė’’ (,,Climax’’, Prancūzija, Belgija, 2018 m., 95 min).

Argentinoje gimęs, Prancūzijoje kuriantis režisierius savo filmuose nuolat ekperimentuoja ekstremaliais potyriais ir pojūčiais. Ne veltui Gaspar Noé  vadinamas labiausiai gąsdinančiu ir baisiausiu enfant terrible  etiketę  turinčiu režisieriumi. Jo filmų rodymai sulaukia draudimų ir daug kritikos dėl prievartos, smurto, labai atviro seksualumo vaizdavimo. Filmas ,,Ekstazė’’ pagaliau gauna geriausius kritikų įvertinimus.  Ir šį kartą, kad filmas ,,Ekstazė’’ nebuvo atrinktas 2018 m.  Kanų kino festivalio pagrindinei programai, turbūt, buvo prašauta pro šalį. Tų pačių Kanų programoje „Dvi režisierių savaitės“  filmas buvo pripažintas geriausiu.

© VLG filmai

Vakarėlis prasideda

Kaip ir ankstesniuose savo filmuose radikalusis režisierius ir čia neatsisako ,,pažadinti miegančio žvėries’’ savo herojuose, žiūrovus įtraukti į energetinį ratą, kuriame netikėtai teigiamas emocijas keičia neigiamos. Nenutrūkstantis ritmas, pulsacija, virtuoziškai judanti kamera pakvies žiūrovus į šokio ritmu tviksintį siaubo vakarėlį su visais 9 nuopolio ratais.

Taigi, jokio siužeto, veiksmas vyksta uždaroje erdvėje lokacijos ir šviesos prasme. Tik pora aktorių, charizmatiški šokėjai, kuriuos režisierius pastebėjo naktiniuose klubuose, internetiniuose video įrašuose, socialiniuose tinkluose. Keli lapai scenarijaus, kurių autorius pats Gaspar Noé, ir,  žinoma Benoît Debie žongliruojanti kamera. Visa tai, virsta į originalios estetikos energetiškai stiprų reginį. Žiūrovas visiškai įtrauktas. Ir tuo metu prasideda atviras Gaspar Noé  stilistikos ,,dolce vita’’ reginys. Nors filmas prasidėjo beveik klasikine siaubo filmų pradžia: gastrolėms besiruošiantys šokėjai prisistato save kamerai, laisvai atskleisdami, ką mėgsta, ir kas jiems gyvenime yra svarbu.  Bet jau ir čia režisierius primygtinai siūlo žiūrovui perbėgti šalia TV ekrano sukrautų knygų ir vaizdajuosčių viršeliais, tarsi primindamas, kad pamišimo istorijos kartojasi, ir jų motyvai amžini. Visada egzistuoja antroji pusė, kurią pamačiusi veidrodyje viena iš herojų suspigs iš siaubo. 

© VLG filmai

Tirštos klubinės šviesos prisodrintoje filmo atmosferoje galima perskaityti ir šiuolaikinę ,,laisvės, lygybės, brolybės’’ interpretaciją. Ir sunku patikėti, kad Prancūzijos vėliavos simbolika atsirado visiškai atsitiktinai jau pradėjus filmuoti filmą. Skirtinga herojų odos spalva, seksualinė orientacija, santykiai ir priklausomybės, – visos mažos pamirštos nuoskaudos, pasąmonės norai išsiverš uraganais.

Filme ,,Ekstazė’’ Gaspar Noé kuria be galo originalią, šokiruojančią, užburiančią, atmosferą, kurį vietomis tampa sunkiai pakeliama. Toks vaizdo ir garso derinio keliamas efektas labiau būdingas reklaminiams klipams ir retai pasitaiko autoriniame kine. Todėl filmas įtraukia tarsi reklaminis triukas, kai viskas atrodo be galo patrauklu, bet už posūkio, herojų, kaip ir žiūrovo, laukia jau kiti vaizdiniai, nuo kurių norisi bėgti. Bet sprukti nelabai yra kur ir kaip. Kaip ir blogiausių scenarijų siaubo filmuose, taip ir čia, herojai tampa savo pasąmonės, slėpinių įkaitais. Herojai, atstovaujantys taip vadinamas tradicines vertybes, nukenčia labiausiai.

Tik vienoje vietoje Gaspar Noé  kiek netikėtas ir perdėtai moralizuojantis. Ekrane pasirodo pamokantys lozungai  prieš narkotikų vartojimą, įspūdingi užrašai: ,,kad kolektyvizacija yra pražūtinga“, ,,mirtis yra patirtis“. Autorius tarsi pasakoje teigia, kad tai tikrais faktais paremta istorija, o gražus žiemos kadras ir kraujuojantis ,,angelas“ sniege, tai tik pabėgimas iš potyrio zonos.

Ir nežinau, kas turėtų įvykti, kad į filmą norėtum įkelti koją antrą kartą. Bet, gal tai tik šviežias įspūdis. Netgi nemėgstant Gaspar Noé filmų, tenka pripažinti, kad tokio reginio seniai neteko patirti. Mintyse vis skamba techniškas, energingas, virtuoziškas filmo ritmas. Ir geram režisieriui, kurio kuriamų filmų aš nemėgstu, belieka nukelti skrybėlę.

 

 

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *