Kodėl valstybiniai egzaminai kvepia žemuogėmis….


Tuo metu… ne tik tėvams, bet ir vaikams, ypatingai abiturientams, tik sau arba viešai reikėjo atsakyti į klausimą, kaip jie vertina mokytojų streiką, kaip jie supranta pilietiškumo pamoką, ar mokytojai kalti, kad gali trūkti laiko pasiruošti testams ir egzaminams… Vieni mokiniai turi savo nuomonę, kiti pritaria tėvų nuomonei, kitiems ją formuoja mylimas mokytojas… Bet šiandien apie kitą, dar vieną nerimą, kurį patiria paskutinių klasių moksleiviai, ir į kurį įklimpsta jų tėveliai.

Skrybėlę matuojasi trijų vaikų mama (kažkodėl mumyse vis dar labai svarbu, kad patarti klausimais apie vaikų ir tėvų santykius gali tik turintis vaikų:)), karjeros konsultantė klaipėdietė Edita  Mačiulskė. Ji pasidalins mintimis, kaip tėvai gali (ne-)padėti  savo atžaloms renkantis ką ir kur studijuoti, kuria kryptim pasukti nuaidėjus paskutiniam skambučiui.

 

Karjeros konsultantė Edita Mačiulskė

Kodėl valstybiniai egzaminai kvepia žemuogėmis arba

TIK 6 dalykai tėvams, kurie vis nori ,,padėti”

Edita Mačiulskė

Su geriausiais linkėjimais!

Nėra šioje žemėje nei vienų tėvų, kurie savo vaikams nelinkėtų tik paties geriausio ir saugiausio. Nes gi taip tas pasaulis surėdytas, kad viską atiduotume, kad tik jiems, mūsų turtui, būtų gerai. Anksčiau ar vėliau ateina metas, kai vaikai užauga, laiko valstybinius egzaminus ir svajoja (arba ne) apie tai, ką veiks gyvenime. Nuo tokių svajonių, dažniausiai, yra neatsiejamas studijų pasirinkimas ir čia prasideda linksmybės: nesusikalbėjimas, negirdėjimas, savo pozicijų ir įsitikinimų įrodinėjimas, mini dvikovos – kas ką. Mintyse pagalvosite, ne, ne, pas mus taip nebūna. Patikėkit, būna ir dar kaip būna. Pas vienus stipriau, pas kitus – ramiau, bet pėdsaką palieka. Kodėl?

Tėvai žino geriausiai?

Todėl, kad vieni iš mūsų vaikų labai gerai žino, ko nori, kiti – gal ne taip gerai, bet gali būti laisvi savo pasirinkimuose, kiti- normų laužytojai, dar vieni – visada sutiks su kitų nuomone ir darys taip, kaip yra liepiama. Lengviausia yra pirmiesiems dviems, o likusiems – ,,atsiveria’’ Dantės „pragaro vartai“, nes tėvai visada geriau žino, ko reikia jų vaikui. Kuris universitetas yra geriausias ir prestižiškiausias, kuri studijų programa bus perspektyvi ir užtikrins sočią ateitį, kuri profesija vaikui tinka. Kaip ir nieko naujo nepasakysim, nes dauguma tyrimų jau seniai rodė, jog taip tėvai įgyvendina savo neišsipildžiusias svajones. Mokiniai šaukia, kad tėvai mūsų negirdi, tėvai, savo ruožtu, sako, kokie nedėkingi vaikai, nevertina nei patarimų, nei pastangų. Aha, šitoj vietoj laikas pasakyti: Stop!

Mokytis visą gyvenimą!?

Laikai pasikeitė, atsiranda aibės naujų profesijų ir studijų programų, išradimų ir inovacijų, ir nėra lengva prognozuoti (kartais net neįmanoma), kas bus po 5 ar 10 metų. Tiesiog, tai, kas buvo anksčiau, nebetinka šiandien ir rytoj netiks juo labiau. Baigia vaikas studijas ir supranta, kad žinios paseno, reikia prisitaikyti vėl prie kažko naujai atsiradusio. Stengiuosi padėti įsisąmoninti vieną ir labai svarbų dalyką – vienaip ar kitaip, mokytis teks visą gyvenimą. Sutinkame ir su tuo, kad kiekvieną dieną ne tik jaunuoliai, bet ir jų tėvai, susiduria su dideliu informacijos srautu, susiformavusiomis nuostatomis, sparčiai besikeičiančia aplinka ir keliamais lūkesčiais. Dažnai pasirinkimui įtaką daro šeimos nariai ir draugai, noras tęsti ,,paveldėtas“ profesijas. Nes, o, siaube, dukra bus ne gydytoja, o šokėja; arba sūnus – ne finansininkas, o  mokytojas. Kaip išlaikyti sveiką protą ir padėti sau priimti savo vaiko pasirinkimą be aimanavimų? Kaip padėti vaikui pasirinkti be moralų? Kaip pasidalinti atsakomybe už pasirinkimų sėkmes ir nesėkmes? Kaip nelipdyti etikečių ir atlaikyti artimųjų klausimus – kur įstojo tavo vaikas? Viskas paprasta ir nesudėtinga, jei patys iš musės nedarome dramblio.

Reali įmanoma pagalba

Pirmiausia, atidžiai stebėkite savo vaiką nuo pat vaikystės, atpažinkite ir įvardinkite stipriąsias charakterio savybes, silpnosiose savybėse pabandykit rasti privalumų ir padėkite judėti į priekį. Pripažinkite jo (ne jūsų susigalvotus) talentus, gebėjimus, interesų sritis, neprimetinėkite savo. Atsakomybė, lankstumas, pastabumas, kūrybiškumas, pasitikėjimas, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti – tai yra pamatiniai dalykai, kurie leis jaunam žmogui ieškoti ir atrasti, įsitvirtinti ten, kur pats to nori. Būkite kantriais ir padėkite vaikui ieškoti informacijos, būkite šalia ir lydėdami leiskite suklysti, nes pamokymų ir pamokslų nenori klausyti nei vienas jaunas žmogus. Bet koks rėmas ar grasinimas – „paliksim be jokios pagalbos“, „galėsi verstis kaip išmanai“, juk žinote, uždaro bet kokias duris į vaiko širdį ir gali nebepavykti tų durų niekada atverti. Jei patys nevaldote aktualios informacijos apie karjerą, tuomet siūlome kreiptis (kuo anksčiau, o ne prieš pat egzaminus) į kvalifikuotus karjeros specialistus, kurie tampa savotiškos komandos (vaikai – tėvai) nariais ir kartu ieško tam tikrų sprendimų.

Stengtis ir nepamiršti

Taigi, svarbu, kad tėveliai įsimintų ir nepamirštų, jog vaikams reikia:

Leisti būti savarankiškais ir tuo pačiu būti šalia išklausyti/palaikyti.

Leisti suklysti. Misija sudėtinga, bet įmanoma ir labai vertinga.

Humoras. Tai padės išlaikyt ryšį ir pozityvumą.

Kantrybė. Parduotuvėje nenusipirksi, lavinama sukandus dantis, įvairiais kiekvienam prieinamais būdais ir kantriai laukiant, kol mokinys – paauglys pats pas jus ateis su savo ,,noriu“.

Spaudimas ir motyvavimas, tai du žodžiai, kurie tarpusavyje niekaip nesusiję. Negalime tikėtis mokinio/vaiko sėkmės, spausdami priimti mums tinkantį sprendimą.

Mylėti ir palaikyti. Kad ir kas bebūtų.

 

Gerų artėjančių švenčių Jums ir Jūsų namams! Lai jie būna jaukūs visiems jūsų šeimos nariams!

 

 

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *